Šansas – širdis, sukurta iš paramedikų uniformų

Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pamaina prasideda tada, kai įvyksta kažkas blogo. Medikai, išsiruošę į iškvietimą, niekada negali numatyti ateinančio scenarijaus ir su kokiais iššūkiais teks susidurti. Darbuotojai ne visada yra sutinkami šiltai, pagarbiai ir su išskėstomis rankomis. Pas pacientus atvyksta pačiais sunkiausiais jų gyvenimo momentais, kada jie patiria paniką, stresą, skausmą ir milžinišką baimę. Šios patirtys atsispindi ir primena apie save paramedikų darbinėse uniformose.

Kraujo dėmės, nuplyšusios rankovės ar ištrūkusios sagos – kiekvienas defektas simbolizuoja tam tikrą istoriją ir parodo šio darbo realybę. Norėdama įprasminti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atsidavimą, nusprendžiau sukurti instaliaciją iš utilizuotų ir dėvėtų uniformų. Drabužiai tapo savotiška istorijos kronika, menančia išgelbėtas gyvybes, artimųjų ašaras ir tikėjimą, kad viskas bus gerai. Paramedikai, atvykdama į įvykio vietą, su savimi atsineša ne tik medicininius įrankius, bet ir galimybę išgelbėti. Būtent tai atsispindi instaliacijos pavadinime – „Šansas“.

Savo instaliacijoje „Šansas“ pasirinkau vaizduoti širdies motyvą, kuris yra svarbiausias žmogaus gyvybės organas. Tai mechanizmas, varantis kraują po visą kūną ir leidžiantis gyventi iki paskutinio dūžio. Kitu svarbiu etapu tapo techninis kūrinio išpildymas. Darbiniame procese teko nemažai eksperimentuoti su skirtingais drabužių audiniais, bandant atrasti tinkamą metodą: vienas dalis efektyviau buvo klijuoti, o kitas – siūti rankomis.

Kūrinyje naudojamos neoninės oranžinės spalvos uniformos dalys, dėl kurių darbuotojai tampa geriau pastebimi. Tam, kad medžiagos neprarastų ryškumo instaliacijoje, pasitelkiau specialų apšvietimą. Uniformos, dengiančios širdies formos karkasą, simbolizuoja greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atsidavimą. Galbūt drabužiai liks ištepti, suplyšę ir sugadinti, tačiau svarbiausia – išgelbėta širdis.