Kuoduotoji zylė
Aš visada mėgau gerą vyną. Prie elegantiškai atrodančios taurės be išimties vyksta giliausi ir jausmingiausi pokalbiai, gardžiausios vakarienės ir jaukiausi filmų vakarai. Žiūrėdama į raudoną vyną vis grožėdavausi, kokia tai gili ir ryški spalva, tokia, kokios niekur kitur nepamatysi. Turbūt, tai menininko įgimta dovana pastebėti grožį net ir pačiuose paprasčiausiuose gyvenimiškuose dalykuose.
Prieš kurį laiką sukūriau Lietuvoje dažnai aptinkamos kuoduotosios zylės reljefą. Tai paukštelis, suklijuotas iš senų vyno butelių kamščių ir patupdytas žydrame fone. Žiūrėdama į kūrinį, vis pagalvodavau, kad iki išbaigto rezultato kažko dar trūksta. Teisingą atsakymą man padiktavo tas pats žavusis raudonas vynas, kurio spalva vis traukė mano akį ir vaizduotę, o galiausiai tapo viena pagrindinių reljefo „Kuoduotoji zylė“ darbo priemonių.
Vynas, kaip kūrybos priemonė, man atrodė nauja ir neištyrinėta. Teko atlikti nemažai eksperimentų ir bandymų norint pamatyti, kaip audinys reaguoja į spalvą, koks persiduoda ryškumas ir kaip jis išlieka. Kiekvienas žmogus, bent kartą išpylęs raudoną vyną ant šviesaus paviršiaus, žino, kokio ryškumo dėmės įprastai lieka. Tačiau pradėjusi dažyti medžiagas, įsitikinau, kad kiekviena jų rūšis vyną įgeria skirtingai.
Vieni audiniai įgavo pastelinį ir vos matomą atspalvį, o kiti – ryškų ir sodrų. Audinius kelias valandas laikiau skystyje, džiovinau, lyginau, karpiau siūlus ir pjausčiau į reikiamas formas. Pagaminusi visas detales, pradėjau klijavimo procesą. Norint tobulai koliažo technika padengti foną aplink smulkias detales, turėjau pasitelkti ypatingą kruopštumą ir preciziškumą.
Šį kartą kūrybinis procesas išsiskyrė tuo, kad kūrinį užbaigiau ne kaip įprastai savo meno studijoje, bet viešo renginio metu. Viešbutyje susirinkę vakaro svečiai stebėjo kaip klijuoju paskutines medžiagos dalis ir „Kuoduotoji zylė“ tampa tikru meno kūriniu. Labai įdomus ir neįprastas jausmas žiūrovams rodyti ne tobulą rezultatą, bet dar vis vykstantį darbinį procesą.
Išmatavimai: 85 x 150 cm
