Kauno Vienybės aikštė. Netradicinis meno projektas „Sniegena“

Iki skausmo žinomas žodis, nuo kurio šventinis laikotarpis atrodo neatsiejamas: tradicijos. Tačiau dažnai pamirštame svarbų dalyką – tradicijos džiugesį dažniausiai teikia tada, kai jas pagyvina netikėtumai ir siurprizai.

Viena iš tokių staigmenų galima vadinti ir Kauno Vienybės aikštėje „nutūpusius“ mano naujuosius meno kūrinius – ryškiaspalvių sniegenų skulptūras. Jei išėjote pasivaikščioti, jos tikrai nepraslys pro akis – dieną kontrastingos paukštelių spalvos matomos iš toli, o vakarais jas pastebėti padeda jaukios šviesos.

Turbūt dauguma sutiks, kad 2020-ieji metai buvo netikėti ir gerokai išmušantys iš vėžių. Todėl Vienybės aikštės papuošimui nesinorėjo įprastų atributų – eglučių, elnių, rogių ir snaigių. Širdis linko prie stilizuoto meno, kuris žmonėms sukeltų stipresnes emocijas nei mandagus šyptelėjimas (galbūt pakurstytų diskusijas, o gal pažadintų norą pasidaryti krūvą asmenukių ir jomis dalintis su draugais). Žmonės nusipelno kai ko ypatingesnio nei standartiniai blizgučiai – ir ne tik per šventes.

Dar nepradėjusi kurti žinojau – išraiškingos sniegenos puikiai tiks ryškiam, originalumu trykštančiam miestui, koks ir yra Kaunas. Stilizuoti meno kūriniai organiškai įsilieja į šiuolaikišką, neseniai atnaujintą Vienybės aikštę prie „BLC“ verslo centro. Tūrinės sniegenos savo vietą rado ir Vilniuje, „Green Hall“ verslo slėnyje, bei verslo centre „135“. Sniegena yra ypač šventiškas paukštelis – pagalvojau, kad jos sodrus koloritas puikiai atrodys ne tik prie balto sniego, bet ir prie pilkos aplinkos (kuri taip gerai pažįstama kiekvienam lietuviui).

Drąsus sprendimas – Memphis stiliaus interpretacija

Neslėpsiu, kad su šiais žiemiškais paukštukais teko gerokai paplušėti. Nors paukščių tematika man labai artima, sniegenų idėją pasigavau ne iš karto. „Aha!“ momento sulaukiau tada, kai vieną dieną visiškai atsitiktinai mano žvilgsnį patraukė glotni, kone lakoniška sniegenos figūrėlė ir ryškios plunksnų spalvos. Nuo tos akimirkos nebedvejojau – žinojau, kad savo šventinį paukštelį radau.

Objekto dizainą sukūriau iš antro karto, o visą kūrinį užbaigiau per keturis mėnesius. Beveik trijų metrų aukščio figūras rankomis sumontavau iš faneros, o tada dažiau ryškiomis spalvomis. Kiekvienas paukštelis iš pirmo žvilgsnio yra panašus į kitus – tačiau iš tiesų turi savo unikalų charakterį.

Kartais manęs teiraujasi, kokiam stiliui priskiriu savo darbus. Šį verslo centrams skirtą meno objektą vadinčiau Memphis stiliaus interpretacija. Memphis stilius išsiskiria savo aiškiomis formomis, čia nebijoma aštrių kampų ir objekto skaidymo plokštumomis. Tai lyg nesibaigiantis žaidimas – griežtumas čia bičiuliaujasi su modernia energija, Art Deco geometrinis teatrališkumas gražiai suskamba derinyje su ryškiomis Pop Art spalvomis. Taip išgaunamas drąsus (netgi ekscentriškas!) rezultatas. Šiame stiliuje visada lieka vietos staigmenai – galbūt todėl jis man niekada nenusibosta.

Menas, stebinantis realybę

Apskritai manau, kad tokie meno objektai praturtina viešas erdves – suteikia joms tiek pulsuojančios gyvybės, tiek estetinio preciziškumo. Tikiu kūrybiniais projektais, kurie priartina meną prie žmonių, nereikalaudami iš jų didelių pastangų.

Kuo geriau pažįstu save kaip kūrėją, tuo tvirčiau įsitikinu, jog formalus, veidrodinis realybės vaizdavimas kūryboje man labai greitai imtų kelti nuobodulį. Dažnai prisimenu Françoise Sagan posakį, kad menas turėtų mokėti nustebinti realybę. Jei man pavyko sniegenomis bent trumpam sukurti žmonėms staigmeną, vadinasi, savo šventinę dovaną aš jau gavau. 🙂