„Kinetinė gervė“ – judantis koliažas iš gėrimų skardinių
Atsakingo vartojimo, kūrybos iš perdirbtų medžiagų tema mano darbuose vyrauja jau daugiau nei dešimtmetį. Tarp jų neseniai įsikūrė ir „Kinetinė gervė“ – iš panaudotų gėrimų skardinių sukurtas judantis koliažas, kuris pirmą kartą buvo eksponuotas renginio „Kultūros naktys 2020“ metu Vilniaus Ramintojo bažnyčioje, o vėliau persikėlė į VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ patalpas. Pradėjusi kurti, sulaukiau klausimo „Ar įmanoma iš vienkartinių pakuočių padaryti kažką įsimintino?“ ir nei akimirkos nesudvejojau – tikrai TAIP.
Kiekvieną kartą gavusi naują-seną medžiagą kūrybai, ieškau naujų būdų, kaip ją pateikti – man svarbu, kad galutinis rezultatas būtų unikalus, estetiškai patrauklus, perteiktų norimą žinutę ir džiugintų stebėtojo akį. „Kinetinei gervei“ skardines pasirinkau pjaustyti trikampiais, siekdama sukurti mažiau mūsų akiai įprastą vaizdą. Kruopščiai derintos spalvos ir formos vis dėlto leido „Kinetinę gervę“ padaryti artimą tiek mūsų laikui, tiek stebėtojo akiai – visiems pažįstami gėrimų pakuočių motyvai, malonios formos padaro koliažą patrauklų ir artimą.
Kinetinės gervės kompozicija
Kūrinys turi ir išskirtinę savybę – prisiairtinus prie jo iš tam tikro taško, jis sujuda, tarsi atgyja. Išryškėję gervės kontūrai, atsiradęs reljefinis kontūras primena apie pagrindines gervės, kaip paukščio, nešamas žinutes – laisvę, polėkį, skrydį. Apskritai paukščiai mano kūryboje yra viena pagrindinių temų, vyraujanti nuo pat pirmųjų darbų. Kurdama šį koliažą taip pat rėmiausi savo paveikslu „Gervė“.
„Kinetinės gervės“ kūrybos procesas buvo techniškai sudėtingas ir užtruko apie pusę metų. Iš pradžių reikėjo kruopščiai atrinkti tinkamas skardines, jas sukarpyti. Dėl pasirinktos trikampio formos, praradau nemažą dalį skardinių ploto, todėl prireikė tikrai daug žaliavų. Vėliau ėmiausi jų klijavimo – dėl lenktos skardinių formos jos sunkiai lipo prie pagrindo. Galiausiai atėjo metas įgyvendinti koliažo judėjimo viziją – tam reikėjo specialiai pagaminti varikliukus, kurie, nustatytoje vietoje aptikę judesį, sujudina visą kūrinį. Įdomu tai, kad viduje esantys varikliukai irgi nėra įprasti – juos spausdinome pasitelkę 3D spausdintuvą.
Galutinis rezultatas
Pabaigtas kūrinys yra daugiau nei dviejų metrų aukščio, jo įgyvendinimui sunaudojau daugiau nei 1500 vienkartinių skardinių. Džiaugiuosi, kad galutinis rezultatas pavyko išskirtinis ir žavingas – estetinė darbų pusė man yra nepaprastai svarbi, tokia buvo nuo pat pradžių. Kartu smagu matyti, kad kūriniai iš perdirbtų medžiagų tampa vis populiaresni – man pradėjus užsiimti šia meno šaka, Lietuvoje turėjome itin mažai pavyzdžių, o pastaraisiais metais kūriniai iš antrinių žaliavų tampa savaime suprantamu dalyku. Tikiu, kad tai atspindi ir mūsų mąstymo pokytį – neteigiu, kad turime visko atsisakyti, tačiau pastebiu, kad vis daugiau žmonių renkasi vartoti mažiau, apsiriboti tik tais daiktais, kurių tikrai reikia, užuot pasidavę vartotojiškumo pinklėms.
