Koliažas Oskaras Minkovskis
Oskaras Minkovskis – iškilus, Kaune gimęs XIX-XX a. mokslininkas, kurio veiklos ir atradimų poveikį savo gyvenimui asmeniškai jaučiu kasdien. O. Minkovskis buvo vienas garsiausių cukrinio diabeto tyrėjų, kurio surinktos žinios tapo pagrindu insulino gamybai. Ne vienus metus gyvendama su cukrinio diabeto diagnoze, puikiai suprantu, koks likimas manęs lauktų, jei gydymas šiai ligai nebūtų išrastas. Tad natūralu, kad, kurdama jam skirtą 14 kv. m. dydžio instaliaciją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos, norėjau, kad ji ne tik atkreiptų dėmesį į ligą, bet ir paskatintų daugiau sužinoti apie šį iškilų lietuvių kilmės mokslininką.
O. Minkovskis Kaune praleido pirmuosius keturiolika savo metų – gyveno Aleksote, kasdien, eidamas į mokyklą, pereidavo tiltu į Kauno senamiestį. Vėliau, dėl caro valžios represijų prieš žydus, mokslininko šeima emigravo į Karaliaučių, Prūsiją, kur jis ir apgynė savo daktaro disertaciją. Vėliau jam teko dirbti Strasbūre, Kelne, Greifsvalde ir Breslau, tačiau neabejoju, kad Kauno jis niekada nepamiršo.
Dabar, praėjus daugiau nei 130 metų po itin svarbaus O. Mikovskio atradimo, pabandžiau įsivaizduoti, kaip jis žvelgtų į savo gimtąjį miestą, jei būtų galėjęs į jį sugrįžti savo karjeros viršūnėje. Kadangi negalėjau mokslininko tapyti gyvai, daug laiko praleidau ieškodama ir kolekcionuodama jo atvaizdų publikacijose bei internete, kad galėčiau kuo geriau perteikti jo asmenybę.
Mane inspiravo Prof. Aleksandro Vitkaus straipsnis „Kauno miestas O. ir H. Minkovskių gyvenamuoju laikotarpiu“ žurnale „Diabeto panorama“ (2010 Nr. 21), kuris leido susikurti aiškesnį Kauno vaizdą XIX a. antrojoje pusėje. Dar tikslesnio Kauno atvaizdo ieškojau ir originaliuose, 1900-aisiais išleistuose atvirukuose, kuriuos man parodė gydytojas endokrinologas Vladimiras Petrenko.
Taigi, Oskaro Minkovskio koliažas – tai šimtmečio istorijos įkvėptas šiuolaikinis kūrinys, kuriam įgyvendinti naudojau savo mėgstamą tapybos stilistiką bei koliažo techniką. Kaip visuomet, stengiausi likti ištikima savo esminėms kūrybos vertybėms – norėjau, kad kūrinys būtų ne tik estetiškas, bet ir neštų svarbią žinią. Mozaiką kurdama iš panaudotų insulino švirkštų, šį tikslą sėkmingai įgyvendinau – mąslus mokslininko portretas bei nostalgiškas Kauno peizažas kviečia prieiti arčiau ir susimąstyti apie diabetu sergančius žmones bei prisiminti jiems šansą gyventi suteikusį O. Minkovskį. Be to, naudodama tai, kas kitu atveju būtų išmesta, turėjau progą dar kartą parodyti, kad daugelį daiktų, kuriuos mes laikome šiukšlėmis, galima paversti menu.
Insulino švirkštus naudojau dangaus fonui bei Nemuno vandeniui pavaizduoti. Dangui pasirinkau šviesiai pilkų atspalvių švirkštus, kadangi šie tonai – itin artimi natūraliai lietuviško dangaus spalvai, be to, iš dalies simbolizuoją ir liūdnąjį O. Minkovskio gyvenimo aspektą – pabėgimą iš gimtosios šalies. Nuolat besikeičiančios upės tėkmę pavyko atkurti naudojant šviesiai ir tamsiai mėlynus bei pilkus insulino švirkštus. Iš viso šiai instaliacijai sukurti prireikė 4000 panaudotų insulino švirkštų.
Tapyti fragmentai atspindi pontoninį tiltą iš Aleksoto į Kauno senamiestį. Iki pat 1914-ųjų, šioje vietoje būdavo statomi laikini tiltai. Senamiesčio pastatų spalvas improvizuoju, nes išlikusių nuotraukų vaizdai dažniausiai nespalvoti.
Koliažas Oskarui Minkovskiui yra žymaus ir reikšmingo mokslininko ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įrašas ateities kartoms.
